SUVERENIOS NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBĖS GAIRĖS

SNLV veikla apima etnines lietuvių Tautos žemes pagal teisės viršenybės principus, paprotinę teisę ir teisę įtvirtintą Lietuvos Statutuose.

Valstybė – kaip SUVERENAS (Suvereni Tauta).

Lietuvos valstybę kuria laisvi ir nepriklausomi žmonės (jos piliečiai) turintys šeimininko (suvereno) teises, nepriklausomai nuo jų tautinės kilmės, pasaulėžiūros, išsilavinimo ar priklausymo susivienijimams pagal profesiją, pomėgius ar kitus specifinius polinkius, padedančius kurti darnią dvasinę visuomenę.

Valstybės kūrėjai vadovaujasi Sąžinės, Doros, Bendrystės, Teisingumo ir visuotinio Lygiateisiškumo principais visų jos piliečių atžvilgiu, bei prisiima atsakomybę už savo Valstybės ir šeimos sėkmingą gyvavimą.

Būti šeimininku (suverenu) garbės reikalas ir kiekvienas dėl to apsisprendžia laisva savo Valia. Prie valstybės kūrimo jos pilietis prisideda jam priimtinais būdais: žiniomis, idėjomis, finansais, organizaciniu ir šviečiamuoju darbu, o svarbiausia atsakingai dalyvauja priimant sprendimus bet kokio lygmens rinkimuose ar apklausose-referendumuose. Žemutinė valdymo grandis – bendruomenė, jos piliečių apsisprendimas privalomas aukštesniųjų valdymo grandžių vykdymui. Asmeninis Žmogaus ir jo šeimos gyvenimas – neliečiamas. Valstybė rūpinasi Žmogaus gerove. Savo apsisprendimą būti SUVERENIOS NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBĖS piliečiu kiekvienas Žmogus patvirtina savo parašu, kuris tampa pagrindu išduoti jam SNLV piliečio originalų dokumentą (pasą) su nuotrauka (ne holograma).

Valstybės atributai (simboliai).

Valstybės vėliava – senoji istorinė Lietuvos vėliava (Baltas Vytis sodriai raudoname fone).

SUVERENIOS NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBĖS VEIKLOS PROGRAMA

PEREINAMASIS LAIKOTARPIS:

1. Vienyti ir telkti bendraminčius spartesniam Tautos valstybingumo atstatymui šiuo ypač sudėtingu Lietuvos žmonėms laikotarpiu.

2. Skleisti patikimą ir teisingą informaciją visais alternatyviais kanalais, priemonėmis ir būdais apie ne žmogų vykdomą destrukciją ekonomikos, politikos, švietimo, medicinos, socialinėje, teisingumo ir kitose jų veiklos sferose, kas veda į visišką Tautos piliečių genocidą ir visuotinį chaosą, elementarų nepaisymą doros ir žmogaus teisių visose gyvenimo srityse.

3. Padėti piliečiams adaptuotis sudėtingose situacijose, nurodant galimas teisėtas veikimo kryptis ir būdus leidžiančius apsiginti nuo neteisėto prievartavimo.

4. Organizuoti vyriausybės veiklą tokia kryptimi, kuri leis įgyvendinti piliečių norą rasti galimybių pagaminti naujo pavyzdžio Žmogaus suvereno identifikacinį dokumentą (pasą) atitinkantį juridinius standartus ir gyvo žmogaus lūkesčius.

5. Skleisti žinią pasauliui apie atsikūrusios valstybės siekį atkurti draugiškus tarpusavio ir geros kaimynystės santykius su visais, kam tai naudinga ir kas to siekia.

6. Sukurti Laikiną Lietuvos Piliečių Registrą ir kaupti jame duomenis apie įvykusį juridinį faktą.

7. Organizuoti Valstybės Kanceliariją prie Ministro Pirmininko.

8. Telkti kadrus atsikūrusios Valstybės veiklos organizavimui, Tautos gyvybinių funkcijų atstatymui ir būtinų institucijų sukūrimui, kaip tai numatyta valstybės KONSTITUCIJOJE.

9. Pateikti visuomenei svarstyti ir patvirtinti atstatytos Valstybės pagrindinius simbolius – jos Vėliavą, Herbą ir Himną.

10. Iškilusiems uždaviniams spręsti tarpvalstybiniu lygmeniu sudaryti kompetentingą specialistų koordinacinę tarnybą.

11. Vidaus problemoms išspręsti įkurti Ekonomikos, Ekologijos ir Žmogaus gyvybinės energijos bei sveikatos atstatymo reikalų tarnybas (ministerijas).

12. Valstybės teritorijos, sienų, vidaus ir išorinio saugumo problemoms bei susikaupusios perteklinės ginkluotės utilizavimo klausimams spręsti įkurti bendrą vieningą tarnybą (ministeriją). Jos kompetencijos ribose kitų neatidėliotinų funkcijų atlikimui įkuriama (dvigubo pavaldumo) ekstremalių situacijų ir neatidėliotinos pagalbos sprendimo tarnyba.

13. Ekonomikos ministerijos kompetencijos ribose įsteigti sektorius: - Ekonomikos, - Žemės ūkio, - Energetikos, - Turizmo ir rekreacijos.

14. Įkurti resursų kaupimo ir jų paskirstymo koordinacinį centrą su filialais šalies teritorijoje, kur yra reikalinga, gyvybiniams poreikiams tenkinti.

15. Valstybinio Banko perėmimas, pinigų ir atsiskaitymų sistemos, finansinių institucijų bei jų pakaitalų sprendimo būdai ir darbai, susiję su valstybinių institucijų ir jų tarnybų, reikalingų gyvenimo funkcijų atstatymui, sukūrimas.

16. Visų numatytų uždavinių sėkmingam įgyvendinimui prie tarnybų, esant reikalui, įsteigti koordinatoriaus pareigybę.

17. Etapais, atsikuriant Valstybės institucijoms, atliekamas materialaus turto, finansinių išteklių, intelektinio turto ir galimybių auditas ir inventorizacija.

18. Pereinamuoju laikotarpiu, nesant lėšų, visi būtini darbai atliekami savitarpio pagalbos ir savanorystės principu.

19. Įsteigti Dvasinių reikalų tarnybą prie Kultūros ministerijos tikslu skleisti naujas dvasines žinias perduotas Absoliuto ir Šviesuomenės bei atskleisti jaunajai kartai Tautos Dvasinių Žinių Lobyną, tikslu vystyti harmoningą visuomenės gyvenimo kryptį, atitinkančią jos poreikį tobulėti, siekti tarpusavio darnos ir atsiskleisti kiekvieno kūrybiškume, lavinti žmogaus, kaip Dievo kūrinio, visapusišką atsiskleidimą Dvasioje, nes toks ateinančios epochos – Dvasingumo eros, Tūkstantmečio eros reikalavimas.

20. Ugdyti visuomenę atskleidžiant tikrąsias žinias apie Tautos praeitį, dabarties uždavinius.

PERSPEKTYVA arba Žvilgsnis į Ateitį:

1. Decentralizacijos, arba sugrįžimo į Motiną Gamtą perspektyva.

2. Bendruomenių kūrimas paremtas bendru tikslų, paramos ir tarpusavio pagalbos principu.

3. Sveikatos, ekologijos, medicinos ir sveikatinimo, švietimo, kultūros, skatinančios dvasinį žmogaus atsigavimą, jaunimo ir vaikų ugdymo problemos, bei kitų visuomenės grupių socialinių poreikių sprendimai.

4. Jaunosios kartos ugdymo Tautos Dvasios, Doros, Tarnystės, Atjautos, Meilės ir dieviškojo prado suvokimo gamtos ir žmogaus egzistencijos vientisume ir begalybėje.

5. Naujo požiūrio ir suvokimo ugdymas į Šeimos, kaip pagrindinės dieviškosios visuomenės ląstelės paskirtį ir jos reikšmę kuriant ir puoselėjant tarpusavio kartų ryšius, lyčių lygybės ir jų skirtingumo santykyje.